ПІВЕНЬ (КУРКА): ФОРМА МІФІЧНИХ ІСТОТ
DOI:
https://doi.org/10.17721/folia.philologica/2023/5/1Ключові слова:
півень, курка, міфічні істоти, саги, віруванняАнотація
Представлена стаття є продовженням попередніх публікацій і доповідей автора на наукових конференціях, у яких, зокрема, йшлося про образ півня / курки в балтійській релігії та міфології. Метою розвідки є визначення зв’язку образу півня / курки з різними литовськими божествами та міфічними істотами, а також відображення цього зв’язку у віруваннях кінця XX – початку XXI століть. У Каталозі литовського оповідного фольклору зафіксовано досить багато саг і повір’їв, у яких півень / курка з’являється (зображується) в образі півня або курки. Особливою численністю вирізняються саги, у яких домовик постає в образі півня. Образ домовика – півня (він вилуплюється з півнячого яйця, годується яєчнею, носить зерно, живе в господарських будівлях, де сушать, молотять і зберігають зерно) зближує його з литовським богом молотьби і вогню в молотарці Габ’яуюсом. Оригінальністю вирізняється ідол бога Вейопатіса, описаний М. Преторіусом наприкінці XVII ст. і зображений з півнем на голові. Наявна інформація дає змогу дослідникам лише гіпотетично визначити його призначення. Саги та повір’я, у яких лісовики, чорти та відьми приймають образ курки (рідше – півня), вважаються такими, що мають пізніше походження, коли образи старої віри були демонізовані під впливом християнства.
Посилання
Afanasev, A. N. (1868). Poeticheskie vozzreniia slavian na prirodu: opyt sravnitelnogo izucheniia slavianskikh predanii i verovanii v sviazi s mificheskimi skazaniiami drugikh rodstvennykh narodov v trekh tomakh [Poetic views of the Slavs on nature: the experience of a comparative study of Slavic legends and beliefs in connection with the mythical tales of other related peoples in three volumes]. T. II. Moscow: Izdatelstvo K. Soldatenkova [in Russian].
Zelenin, D. K. (1906). Troetsypliatnitsa: etnograficheskoe issledovanie [Three сhick broody hen: an ethnographic study]. Viatka [in Russian].
Nekrasov, A. N. (1924). Russkoe narodnoe iskusstvo [Russian folk art]. Moscow: Gosizdat [in Russian].
Propp, V. Ia. (1986). Istoricheskie korni volshebnoi skazki [Historical roots of fairy tales]. Leningrad: Izd-vo Leningradskogo universiteta [in Russian].
Balys, J. (1993). Lietuvių kalendorinės šventės. Tautosakinė medžiaga ir aiškinimai. Vilnius: Mintis [in Lithuanian].
Balys, J. (1986). Lietuvių žemdirbystės papročiai ir tikėjimai: lietuvių liaudies tradicijos. Silver Spring: Lietuvių tautosakos leidykla [in Lithuanian].
Balys, J. (2003). Raštai. T. IV. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas [in Lithuanian].
Balsys, R. (2020). Gyvūnai baltų pasaulėjautoje: (vištos) aukojimas XV–XVII a. rašytinių šaltinių duomenimis. Gimtasai kraštas. Nr. 2. Kaunas: Žiemgalos leidykla [in Lithuanian].
Balsys, R. (2021). Gaidžio (vištos) aukojimo refleksijos gimtuvių, krikštynų, vestuvių ir įkurtuvių papročiuose. Žiemgala. Nr. 1. Kaunas: Žiemgalos leidykla [in Lithuanian].
Balsys, R. (2022). Gaidžio (vištos) aukojimo atspindžiai laidotuvių papročiuose. Būdas. Nr. 5 (206). Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras [in Lithuanian].
Balsys, R. (2010). Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla [in Lithuanian].
Balsys, R. (2015). Lietuvių ir prūsų pagonybė: alkai, žyniai, stabai. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla[in Lithuanian].
Balsys, R. (2017). Lietuvių ir prūsų religinė elgsena: aukojimai, draudimai, teofanijos. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla [in Lithuanian].
Bartninkas, M. (2000). Liaudies meteorologija. Vilnius: Knygiai [in Lithuanian].
BRMR – Baltų religijos ir mitologijos reliktai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (XIV–XVIII a.). Šaltinių rinkinys. (2016). Sudarė ir parengė Vytautas Ališauskas. Vilnius: Lietuvos katalikų mokslo akademija [in Lithuanian].
BRMŠ I – Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. T. I. Nuo seniausių laikų iki XV amžiaus pabaigos. (1996). Sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla [in Lithuanian].
BRMŠ II – Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. (2001). T. II. Sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla [in Lithuanian].
BRMŠ III – Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. (2003). T. III. Sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla[in Lithuanian].
Dundulienė, P. (1982) Paukščiai senuosiuose lietuvių tikėjimuose ir mene, Vilnius: LTSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ir Tautų draugystės ordinų V. Kapsuko universitetas [in Lithuanian].
Elertas, D. (2010). Bangpūčio mitologema baltų pasaulėžiūroje. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. T. I. Klaipėda: Lietuvos jūrų muziejus[in Lithuanian].
Kerbelytė, B. (1970). Lietuvių liaudies padavimai. Vilnius: Vaga [in Lithuanian].
Kerbelytė, B. (2002). Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas. T. III. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas [in Lithuanian].
LLM III – Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra. (1992). III knyga. Vilnius: Vaga [in Lithuanian].
LM – Laumių dovanos. Lietuvių mitologinės sakmės. (1979). Paruošė Norbertas Vėlius. Vilnius: Vaga [in Lithuanian].
Lebedys, J. (1976). Lietuvių kalba XVII–XVIII a. viešajame gyvenime. Vilnius [in Lithuanian].
LKŽ III – Lietuvių kalbos žodynas. (1956). T. III. Atsak. redaktorius K. Ulvydas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla[in Lithuanian].
LŽ – Lietuvininkų žodis. (1995). Parengė Kazys Grigas, Zita Kelmickaitė, Bronislava Kerbelytė, Norbertas Vėlius. Kaunas: Literae universitatis [in Lithuanian].
ME I – Mitologijos enciklopedija. (1997). T. I. Vilnius: Vaga[in Lithuanian].
Pretorijus, M. (2006). Prūsų įdomybės arba Prūsijos regykla. T. III. Parengė I. Lukšaitė bendradarbiaudama su M. Girdzijauskaite, S. Drevello, J. Kiliumi, M. Čiurinsku. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas [in Lithuanian].
Razauskas, D. (2004). Vėjū̆kas: lietuvių vėjo demono vardo ir įvaizdžio rekonstrukcija, atsižvelgiant į vieną skitų atitikmenį (osetinų wæjug / wæjyg). Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas [in Lithuanian].
Slaviūnas, Z. (1997). Liaudies papročiai ir mitiniai įvaizdžiai Mažvydos raštuose. Tautosakos darbai. T. VI–VII (XIII–XIV). Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas [in Lithuanian].
SŽ – Sužeistas vėjas. Lietuvių liaudies mitologinės sakmės. (1987). Sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius: Vyturys [in Lithuanian].
Šlekonytė, J. (2010). Gigantiškas jautis lietuvių folklore: vaizdinio ypatumų ir genezės klausimu. Res Humanitariae. T. VII. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla [in Lithuanian].
Šmitas, P. (2004). Latvių mitologija. Iš latvių k. vertė Dainius Razauskas. Vilnius: Aidai [in Lithuanian].
Vėlius, N. (1977). Mitinės lietuvių sakmių būtybės. Laimos. Laumės. Aitvarai, kaukai. Raganos. Burtininkai. Vilkolakiai. Vilnius: Vaga [in Lithuanian].
Vėlius, N. (1983). Senovės baltų pasaulėžiūra. Struktūros bruožai. Vilnius: Mintis [in Lithuanian].
Vičinskas, Ž. (2015). Mato Pretorijaus mitinės medžiagos apie Perdoytus, Wejopattis, Gardouten, Bangpjtjs, Luobgelda autentiškumas XVI–XVII a. rašytinių šaltinių kontekste. Res Humanitariae. T. XVIII. Klaipėda: Klaiupėdos universiteto leidykla [in Lithuanian].
Zabulytė I. (2006). Zabulytė, J. Lietuviškų medinių kryžių paukščiai: reikšmės interpretacija (1 dalis). Liaudies kultūra. Nr. 5 [in Lithuanian].
Zabulyte II. (2006) Zabulytė, J. Lietuviškų medinių kryžių paukščiai: reikšmės interpretacija (2 dalis). Liaudies kultūra. Nr. 6 [in Lithuanian].
