НЕГАТИВНИЙ ОБРАЗ ПОЛЯКІВ У КОРПУСІ СУЧАСНОЇ ЛИТОВСЬКОЇ МОВИ

Автор(и)

  • Вєслава ЧИЖИК-ПРОКАШЕВА Institute of the Lithuanian Language

DOI:

https://doi.org/10.17721/folia.philologica/2021/2/1

Ключові слова:

іменник поляк, риси поляка, фрагмент концепту польський / поляк

Анотація

У статті розглядається негативна оцінка слова поляк у мовній свідомості носіїв литовської мови. Висвітлюється негативний образ поляків у представленому матеріалі дослідження, яким слугували публіцистичні тексти із корпусу сучасної литовської мови. Проаналізовано 148 речень з негативними висловлюваннями про поляків, що дозволило визначити сформовані в мовній свідомості литовців окремі негативні риси представників польської лінгвокультури, спричинені історичними, політичними та змагальницькими контекстами. Структурний підхід до значення у статті поєднано з когнітивним, що передбачало використання відповідної методики аналізу – від значення слова до значення речення. Мета статті полягає у висвітленні негативного образу поляка в мовній свідомості литовців, зафіксованого у словоформах іменника поляк(и) в литовських публіцистичних текстах. Наукова новизна. Аналіз стереотипів у лінгвістиці є актуальним і завжди на часі, адже вони впливають на всі сфери людської діяльності. Для дослідження стереотипів, пов’язаних з негативним образом поляків у мовній свідомості литовців, було використано методику списків характеристик, соціологічні методи, а також огляди. Втім, відповідний інструментарій зазвичай пов’язаний зі стереотипним мисленням респондентів, що детермінує необхідність звернення до текстів і корпусу для отримання неупереджених суджень і коректних узагальнень. До того ж, образ поляка у сучасному литовськомовному дискурсі ще не ставав предметом спеціальних лінгвістичних досліджень. Висновки. У результаті проведеного аналізу вдалось встановити, що сьогоднішнє ставлення литовців до поляків все ще залежить від історичних і політичних факторів. На основі корпусу текстів сучасної литовської мови можна стверджувати, що в минулому поляки були для литовців окупантами і ворогами, завдали багато шкоди литовцям: нападали на них, убивали, страчували, переслідували, депортували, намагалися полонізувати Литву, зупинити навчальні і культурні процеси. Аналіз фактичного матеріалу засвідчив такі гетеростереотипи литовців: поляки про гарної думки про себе, вони люті, хулігани, зневажливі, підступні, люблять вигоду, змагаються з литовцями.

Посилання

Anglickienė L. (2006). Kitataučių įvaizdis lietuvių folklore. Vilnius: Versus aureus. [in Lithuanian].

Auškalnienė L. (2006). Etninis nepakantumas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje: komentarai internete. Etniškumo studijos. Nr. 1. P. 45–57. [in Lithuanian].

Beresnevičiūtė V. Nausėdienė I. (1999). Trys Lietuvos dienraščiai („Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Lietuvos aidas“) apie tautines mažumas Lietuvoje. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 1999. Nr. 3(1). P. 67–78. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/6847/4749. [in Lithuanian].

Cidzikaitė D. (2007). Kitas lietuvių prozoje. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. [in Lithuanian].

Čižik-Prokaševa V. (2020). Lenkė Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne. Lietuvių kalba. Nr. 14. P. 1–12. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22459/21721 [in Lithuanian].

Čižik-Prokaševa V. (2021). Lenkai Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne. Mano kraštas. 2021 m. gruodžio 14 d. Prieiga internete: https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lenkai-dabartines-lietuviu-kalbos-tekstyne [in Lithuanian].

Firth J. R. (1935). The Technique of Semantics. Transactionsof the Philological Society. Nr. 34. P. 36–73.

Frėjutė-Rakauskienė M. (2009). Etninis nepakantumas Lietuvos spaudoje (Etniškumo studijos 1). Prieiga internete: http://www.ces.lt/wp-content/uploads/2010/03/EtnSt_Frejute-Rakauskiene_2009.pdf [in Lithuanian].

Gudavičius A. (2011). Reikšmė – sąvoka – konceptas ir prasmė. Res Humanitariae. Nr. X. P. 108–119. [in Lithuanian].

Kuzmickaitė L., Tamošiūnaitė R. (2000). Stereotipai kaip socialinė realybė. Etniškumo studijos: teoriniai samprotavimai ir empiriniai tyrimai. Vilnius: Eugrimo leidykla. P. 22–30. [in Lithuanian].

Mikulskas R. (2009). Kognityvinė lingvistika ir leksikografijos problemos. Kalba ir žmonės (sud. A. Judžentis). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. P. 39–80. [in Lithuanian].

Rutkovska K., Smetonienė I., Smetona M. (2017). Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje. Vilnius: Akademinė leidykla. [in Lithuanian].

Papaurėlytė-Klovienė S. (2010). Kaimyninių tautų atstovai ir jų nacionalinio charakterio specifika lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje. Lietuvių kalba. Nr. 4. P. 1–8. Prieiga internete: https://epublications.vu.lt/object/elaba:3448471/[in Lithuanian].

Petrušauskaitė V. (2013). Etninės ir socialinės grupės Lietuvoje: visuomenės nuostatos ir jų kaita 2013 metais. Etniškumo studijos. Nr. 2. P. 180–191. Prieiga internete: http://www.ces.lt/wp-content/uploads/2014/10/2013_2-Etniskumo-studijos.180-191.pdf. [in Lithuanian].

Senvaitytė D. (2004). Etninių stereotipų kaita: tautybės studentų akimis. Tiltai. Nr. 4. P. 123–129. [in Lithuanian].

Šeina V. (2018). Priešas svetimkūnis, kenkėjas: lenko vaizdinys tarpukario lietuvių literatūroje. Naujasis Židinys-Aidai. Nr. 7. Prieiga internete: https://www.bernardinai.lt/2018-12-27-lenko-vaizdinys-tarpukario-lietuviu-literaturoje/[in Lithuanian].

Trinkūnienė I. (2000). Lietuvių miestiečių tautinės ir etninės savimonės raiška. Etniškumo studijos: teoriniai samprotavimai ir empiriniai tyrimai. Vilnius: Eugrimo leidykla. P. 64–75. [in Lithuanian].

Vyšniauskas V., Baltrušaitytė G. (2015). Baigiamųjų klasių moksleivių požiūris į lenkus ir lietuvių-lenkų santykiai. Kultūra ir visuomenė. Nr. 6(1). P. 91–106. [in Lithuanian].

##submission.downloads##

Опубліковано

2021-11-23

Як цитувати

ЧИЖИК-ПРОКАШЕВА, В. (2021). НЕГАТИВНИЙ ОБРАЗ ПОЛЯКІВ У КОРПУСІ СУЧАСНОЇ ЛИТОВСЬКОЇ МОВИ. Folia Philologica, (2), 4-16. https://doi.org/10.17721/folia.philologica/2021/2/1

Номер

Розділ

Статті