САД І ПЛОДОВІ ДЕРЕВА У СВІТОГЛЯДІ БАЛТІВ
DOI:
https://doi.org/10.17721/folia.philologica/2022/3/2Ключові слова:
сад, плодові дерева, родючість, звичаї, віруванняАнотація
Статтю присвячено дослідженню специфіки відображення у світогляді балтів садів і плодових дерев крізь призму звичаїв, фольклору та вірувань сусідніх слов’янських народів на основі джерел XVI–XVII ст. – писемних пам’яток, різножанрових фольклорних текстів, календарних звичаїв і родинно-святкових традицій. Перші достовірні відомості про окремі плодові дерева чи сади в балтів зафіксовано в писемних пам’ятках лише з початку XVI ст. Наприкінці XVI ст. сади вже були не лише в монастирях, а й у господарських садибах і парафіяльних будинках. Час вирощування садів більшменш збігається зі згадками в писемних пам’ятках тих божеств, що оберігають сади (Кірніс, Мати Садів, Бібчу Бобеліс). Незважаючи на те, що в середині ХІХ століття плодові дерева були ще великою рідкістю в садибах бідноти, зафіксовано багато різноманітних вірувань, магічних дій, заборон тощо, спрямованих на цвітіння та гарний врожай посаджених плодових дерев. Наприкінці ХІХ – на початку ХХ ст. сади та окремі плодові дерева стають важливими символами календарних і родинних свят, а також використовуються у фольклорних текстах для вираження ідей родючості, шлюбу, народження, смерті. Окремі вірування та магічні дії, пов’язані з садовими деревами, ймовірно, були запозичені в різні часи з інших країн (греків, римлян, слов’ян), а частина символічних значень походить від архетипової концепції дерева, спільної для всіх балтійських народів.
Посилання
Ahapkyna, T. A. (2019). Derevia v slavianskoi narodnoi tradytsyy [Trees in the Slavic folk tradition]. Ocherki. Mockv a: Indrik – Essays. Moscow: Indrik [in Russian].
Vinogradova, L. N., Tolstaya, S. M. (2005). Priglashenie mifologicheskih personazhey na rozhdestvenskiy uzhin: Formula i obryad [Inviting Mythological Characters to Christmas Dinner: Formula and Rite] [in Russian].
Gura, A. V. (2011). Brak i svadba v slavyanskoy narodnoy kulture: semantika i simvolika [Marriage and wedding in Slavic folk culture: semantics and symbolism]. Mockva: Indrik – Moscow: Indrik [in Russian].
Zborovskyi, P. (2008). Rizdvianyi tsykl sviat za tradytsiieiu sela Verkhnie Vysotske na Turkivshchyni [The Christmas cycle of holidays according to the tradition of the village of Verkhne Vysotske in the Turkiv region]. Narodoznavchi zoshyty. № 1–2. Lviv: Instytut Narodoznavstva – Ethnological notebooks. No. 1–2. Lviv: Institute of Ethnology [in Ukrainian].
Zelenin, D. K. (1915). Opisanie rukopisey Uchenogo arhiva Imperatorskogo Russkogo geograficheskogo obschestva [Description of the manuscripts of the Academic Archive of the Imperial Russian Geographical Society]. T. 2. Petrograd: Imperatorskoe Russkoe geograficheskoe obschestvo – V. 2. Petrograd: Imperial Russian Geographical Society [in Russian].
PK (1980). Pirinski kray. Etnografski, folklorni i ezikovi prouchvaniya [PR. Pirin Region. Ethnographic, folklore and linguistic studies]. Etnohrafsky prouchvanyia na Yuhozapadna Bъlharyia. Red. V. Khadzhynykolov. Sofyia – Ethnographic studies of Southwestern Bulgaria. Editor V. Hadjinikolov. Sofia [in Bulgarian].
CD I (1995). Slavyanskie drevnosti [SA I. Slavic antiquities]. T. I. Moskva: «Mezhdunarodnyie otnosheniya» – T. I. Moscow: «International Relations» [in Russian].
SEFEI (2002). Sakar. Etnografsko, folklorno i ezikovo izsledvane [ Sakar. Ethnographic, folklore and linguistic research]. Otv. red. R. Popov. Sofiya – Allotted editor R. Popov. Sofia [in Bulgarian].
Stanoevich M. (1933). Iz narodnog zhivota u Timoku [From folk life in Timok]. Glasnik Etnografskog muzeja u Beogradu. Kn. 8. Beograd – Gazette of the Ethnographic Museum in Belgrade. Book 8. Belgrade [in Serbian].
Tolstaya, S. M. Polesskiy narodnyiy kalendar [Polissya folk calendar]. Moskva: Indrik – Moscow: Indrik [in Russian].
Balys, J (1993). Lietuvių kalendorinės šventės. Tautosakinė medžiaga ir aiškinimai. Vilnius: Mintis [in Lithuanian].
Balys, J. (1986). Lietuvių žemdirbystės papročiai ir tikėjimai: lietuvių liaudies tradicijos. Silver Spring: Lietuvių tautosakos leidykla [in Lithuanian].
Balys, J. (2004). Raštai. T. V. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas [in Lithuanian].
Balsys, R. (2013). Apie baltiškas teofanijas. Res humanitariae. T. XIII. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla [in Lithuanian].
Balsys, R. (2021). Gaidžio (vištos) aukojimo refleksijos gimtuvių, krikštynų, vestuvių ir įkurtuvių papročiuose. Žiemgala. Nr. 1. Kaunas: Žiemgalos leidykla [in Lithuanian].
Balsys, R. (2010). Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla [in Lithuanian].
Balsys, R. (2015). Lietuvių ir prūsų pagonybė: alkai, žyniai, stabai. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla [in Lithuanian].
Balsys, R. (2017) Lietuvių ir prūsų religinė elgsena: aukojimai, draudimai, teofanijos. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla [in Lithuanian].
Balsys, R. (2012). Vestuviniai sodai: genezė ir simbolika. Gimtasai kraštas . Praeities ir dabarties kultūros metraštis. Nr. 5. Kaunas: Žiemgalos leidykla [in Lithuanian].
Bartninkas, M. (2000). Liaudies meteorologija. Vilnius: Knygiai [in Lithuanian].
Basanavičius, J. (1970). Apie obuolį lietuvių dainose bei pasakose ir vestuvių apeigose. Rinktiniai raštai. Vilnius: Vaga [in Lithuanian].
Beresnevičius, G. (1990). Dausos. Pomirtinio gyvenimo samprata senojoje lietuvių pasaulėžiūroje. Klaipėda: Gimtinė-Taura [in Lithuanian].
Beresnevičius, G. (2004). Lietuvių religija ir mitologija. Sisteminė studija. Vilnius: Tyto alba [in Lithuanian].
BRMŠ II. (2001). Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. T. II. Sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla [in Lithuanian].
BRMŠ III. (2003). Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. T. III. Sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla [in Lithuanian].
BRMŠ IV. (2005). Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. T. IV. Sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla [in Lithuanian].
Buračas, B. (1993). Lietuvos kaimo papročiai. Vilnius: Mintis [in Lithuanian].
Čepienė, I. (2003). Etninė kultūra ir ekologija. Vandens ir medžio, žemės ir paukščio sakralumas. Kaunas: Šviesa [in Lithuanian].
Daujotytė, V. (2022). Medžiai – žembuviai, žmonių bedrabuviai. Būdas. Nr. 5 (206). Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras [in Lithuanian].
Daukantas, S. (1976). Raštai. T. I. Sudarė, įvadą ir paaiškinimus parašė V. Merkys. Vilnius: Vaga [in Lithuanian].
DM (1981). Dzūkų melodijos. Sudarė ir parengė G. Četkauskaitė. Vilnius: Vaga [in Lithuanian].
Dundulienė, P. (1991). Lietuvių šventės, papročiai, tradicijos, apeigos. Vilnius: Mintis [in Lithuanian].
Fischer, A. (1921). Zwyczaje pogrzebowe ludu polskiego. Lwów.
Gimbutienė, M. (1994). Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene. Vilnius: Mintis [in Lithuanian].
Greimas, A. J. (1990). Tautos atminties beieškant. Apie dievus ir žmones. Vilnius-Chikago [in Lithuanian].
Kerbelytė, B. (2011). Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas [in Lithuanian].
Klimka, L. (2011). Medžių mitologizavimas tradicinėje Lietuvių kultūroje. Acta humanitańca imiversitatis Saulensis. Т. 13 [in Lithuanian].
Klimka, L. (2009). Tradicinių kalendorinių švenčių semantika. Vilnius: Vilniaus pedagoginio instituto leidykla [in Lithuanian].
Košťál, J (1902). Rostlinstvo v podání prostonárodním. Velké Meziříčí [in Czech].
Kudirka, J. (1993). Lietuviškos Kūčios ir Kalėdos. Vilnius: Vaga [in Lithuanian].
Lappo, J. (1938). 1588 metų Lietuvos Statutas. T. II. Kaunas: Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys nr. 497 [in Lithuanian].
LKŽ V. (1959) Lietuvių kalbos žodynas. T. V. Atsak. redaktorius: K. Ulvydas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla [in Lithuanian].
LKŽ VIII. (1970). Lietuvių kalbos žodynas. T. VIII. Vyr. redaktorius J. Kruopas. Vilnius: Mintis [in Lithuanian].
LKŽ XIX. (1999). Lietuvių kalbos žodynas. T. XIX. Vyr. redaktorius Vytautas Vitkauskas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas [in Lithuanian].
Martinaitis, M. (2002). Laiškai Sabos karalienei. Vilnius: Tyto alba [in Lithuanian].
Matusas, J. (1961). Nuo kada Lietuvoje gėlės, sodai ir daržai. Moteris. Lietuvių moterų žurnalas. Leidžia Kanados Lietuvių Katalikų Moterų Draugija [in Lithuanian].
PLD (1998). Prūsijos Lietuvių Dainos. Surinko Vilius Kalvaitis. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas [in Lithuanian].
SLS (1999). Senas lietuvių sapnininkas. Panevėžys [in Lithuanian].
SK (1997). Sapnų kalba. Vilnius: Algarvė [in Lithuanian].
Slaviūnas Z. (1997). Liaudies papročiai ir mitiniai įvaizdžiai Mažvydo raštuose. Tautosakos darbai. T. VI–VII (XIII–XIV). Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas [in Lithuanian].
Švabas, G. (1989). Gražiausios antikos sakmės. T. I. Vilnius: Vyturys [in Lithuanian].
Švabas, G. (1990). Gražiausios antikos sakmės. T. II. Vilnius: Vyturys [in Lithuanian].
Švabas, G (1991). Gražiausios antikos sakmės. T. III. Vilnius: Vyturys [in Lithuanian].
TD III (1937). Tautosakos darbai. T. III. Spaudai paruošė dr. J. Balys. Kaunas: Spindulys [in Lithuanian].
Tumėnas, V. (1989). „Roželės“ ornamento simbolika. Krantai. Nr. 12. Vilnius: Krantų redakcija [in Lithuanian].
Vaiškūnas, J. (1992). Sodas ir visata. Liaudies kultūra. Nr. 25 (2) [in Lithuanian].
Vaitkevičienė D. (1986). Ugnies metaforos. Lietuvių ir latvių mitologijos studija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas [in Lithuanian].
Valančius, M. (1972). Žemaičių vyskupystė. Raštai. T. II. Vilnius: Vaga [in Lithuanian].
Valikonytė, I., Lazutka, S., Gudavičius E. (2001). Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.).Vilnius: Vaga [in Lithuanian].
Vyšniauskaitė, A. (1999). Lietuvio namai. Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras [in Lithuanian].
