GARDEN AND FRUIT TREES IN THE BALTIC WORLDVIEW
DOI:
https://doi.org/10.17721/folia.philologica/2022/3/2Keywords:
garden, fruit trees, fertility, customs, beliefsAbstract
The aim of the article is to explore the expression of garden and fruit trees growing therein in the Baltic worldview on the basis of the data from the 16th–17th centuries. written sources, such as folklore texts of various genres, calendar customs and family holiday traditions, as well as through the customs, folklore and beliefs of the neighbouring Slavic peoples. The first reliable data on individual fruit trees or gardens were recorded in written monuments only in early 16th century. By the end of the 16th century, gardens had been already present not only in monasteries, but also in manors and parsonages. The time of cultivation of gardens more or less coincides with the mention of deities patronizing gardens (Kirnis, Mother of Gardens, Bibcziu Bobelis) in written monuments. Even though fruit trees were still very rare in the homesteads of the poor in the middle of the 19th century, many different beliefs, magical acts, prohibitions, which aimed to ensure that the planted fruit trees grow well and have a harvest, were recorded late 19th – early 20th centuries. Gardens and individual fruit trees became important symbols of calendar and family holidays as well as folklore texts that were used to express the ideas of fertility, marriage, birth, and death. Some of the beliefs and magical acts related to garden trees were probably borrowed, from other countries (Greeks, Romans, Slavs) at various times, while part of the symbolic meanings comes from the archetypal tree concept common to all Baltic peoples.
References
Ahapkyna, T. A. (2019). Derevia v slavianskoi narodnoi tradytsyy [Trees in the Slavic folk tradition]. Ocherki. Mockv a: Indrik – Essays. Moscow: Indrik [in Russian].
Vinogradova, L. N., Tolstaya, S. M. (2005). Priglashenie mifologicheskih personazhey na rozhdestvenskiy uzhin: Formula i obryad [Inviting Mythological Characters to Christmas Dinner: Formula and Rite] [in Russian].
Gura, A. V. (2011). Brak i svadba v slavyanskoy narodnoy kulture: semantika i simvolika [Marriage and wedding in Slavic folk culture: semantics and symbolism]. Mockva: Indrik – Moscow: Indrik [in Russian].
Zborovskyi, P. (2008). Rizdvianyi tsykl sviat za tradytsiieiu sela Verkhnie Vysotske na Turkivshchyni [The Christmas cycle of holidays according to the tradition of the village of Verkhne Vysotske in the Turkiv region]. Narodoznavchi zoshyty. № 1–2. Lviv: Instytut Narodoznavstva – Ethnological notebooks. No. 1–2. Lviv: Institute of Ethnology [in Ukrainian].
Zelenin, D. K. (1915). Opisanie rukopisey Uchenogo arhiva Imperatorskogo Russkogo geograficheskogo obschestva [Description of the manuscripts of the Academic Archive of the Imperial Russian Geographical Society]. T. 2. Petrograd: Imperatorskoe Russkoe geograficheskoe obschestvo – V. 2. Petrograd: Imperial Russian Geographical Society [in Russian].
PK (1980). Pirinski kray. Etnografski, folklorni i ezikovi prouchvaniya [PR. Pirin Region. Ethnographic, folklore and linguistic studies]. Etnohrafsky prouchvanyia na Yuhozapadna Bъlharyia. Red. V. Khadzhynykolov. Sofyia – Ethnographic studies of Southwestern Bulgaria. Editor V. Hadjinikolov. Sofia [in Bulgarian].
CD I (1995). Slavyanskie drevnosti [SA I. Slavic antiquities]. T. I. Moskva: «Mezhdunarodnyie otnosheniya» – T. I. Moscow: «International Relations» [in Russian].
SEFEI (2002). Sakar. Etnografsko, folklorno i ezikovo izsledvane [ Sakar. Ethnographic, folklore and linguistic research]. Otv. red. R. Popov. Sofiya – Allotted editor R. Popov. Sofia [in Bulgarian].
Stanoevich M. (1933). Iz narodnog zhivota u Timoku [From folk life in Timok]. Glasnik Etnografskog muzeja u Beogradu. Kn. 8. Beograd – Gazette of the Ethnographic Museum in Belgrade. Book 8. Belgrade [in Serbian].
Tolstaya, S. M. Polesskiy narodnyiy kalendar [Polissya folk calendar]. Moskva: Indrik – Moscow: Indrik [in Russian].
Balys, J (1993). Lietuvių kalendorinės šventės. Tautosakinė medžiaga ir aiškinimai. Vilnius: Mintis [in Lithuanian].
Balys, J. (1986). Lietuvių žemdirbystės papročiai ir tikėjimai: lietuvių liaudies tradicijos. Silver Spring: Lietuvių tautosakos leidykla [in Lithuanian].
Balys, J. (2004). Raštai. T. V. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas [in Lithuanian].
Balsys, R. (2013). Apie baltiškas teofanijas. Res humanitariae. T. XIII. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla [in Lithuanian].
Balsys, R. (2021). Gaidžio (vištos) aukojimo refleksijos gimtuvių, krikštynų, vestuvių ir įkurtuvių papročiuose. Žiemgala. Nr. 1. Kaunas: Žiemgalos leidykla [in Lithuanian].
Balsys, R. (2010). Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla [in Lithuanian].
Balsys, R. (2015). Lietuvių ir prūsų pagonybė: alkai, žyniai, stabai. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla [in Lithuanian].
Balsys, R. (2017) Lietuvių ir prūsų religinė elgsena: aukojimai, draudimai, teofanijos. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla [in Lithuanian].
Balsys, R. (2012). Vestuviniai sodai: genezė ir simbolika. Gimtasai kraštas . Praeities ir dabarties kultūros metraštis. Nr. 5. Kaunas: Žiemgalos leidykla [in Lithuanian].
Bartninkas, M. (2000). Liaudies meteorologija. Vilnius: Knygiai [in Lithuanian].
Basanavičius, J. (1970). Apie obuolį lietuvių dainose bei pasakose ir vestuvių apeigose. Rinktiniai raštai. Vilnius: Vaga [in Lithuanian].
Beresnevičius, G. (1990). Dausos. Pomirtinio gyvenimo samprata senojoje lietuvių pasaulėžiūroje. Klaipėda: Gimtinė-Taura [in Lithuanian].
Beresnevičius, G. (2004). Lietuvių religija ir mitologija. Sisteminė studija. Vilnius: Tyto alba [in Lithuanian].
BRMŠ II. (2001). Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. T. II. Sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla [in Lithuanian].
BRMŠ III. (2003). Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. T. III. Sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla [in Lithuanian].
BRMŠ IV. (2005). Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. T. IV. Sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla [in Lithuanian].
Buračas, B. (1993). Lietuvos kaimo papročiai. Vilnius: Mintis [in Lithuanian].
Čepienė, I. (2003). Etninė kultūra ir ekologija. Vandens ir medžio, žemės ir paukščio sakralumas. Kaunas: Šviesa [in Lithuanian].
Daujotytė, V. (2022). Medžiai – žembuviai, žmonių bedrabuviai. Būdas. Nr. 5 (206). Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras [in Lithuanian].
Daukantas, S. (1976). Raštai. T. I. Sudarė, įvadą ir paaiškinimus parašė V. Merkys. Vilnius: Vaga [in Lithuanian].
DM (1981). Dzūkų melodijos. Sudarė ir parengė G. Četkauskaitė. Vilnius: Vaga [in Lithuanian].
Dundulienė, P. (1991). Lietuvių šventės, papročiai, tradicijos, apeigos. Vilnius: Mintis [in Lithuanian].
Fischer, A. (1921). Zwyczaje pogrzebowe ludu polskiego. Lwów.
Gimbutienė, M. (1994). Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene. Vilnius: Mintis [in Lithuanian].
Greimas, A. J. (1990). Tautos atminties beieškant. Apie dievus ir žmones. Vilnius-Chikago [in Lithuanian].
Kerbelytė, B. (2011). Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas [in Lithuanian].
Klimka, L. (2011). Medžių mitologizavimas tradicinėje Lietuvių kultūroje. Acta humanitańca imiversitatis Saulensis. Т. 13 [in Lithuanian].
Klimka, L. (2009). Tradicinių kalendorinių švenčių semantika. Vilnius: Vilniaus pedagoginio instituto leidykla [in Lithuanian].
Košťál, J (1902). Rostlinstvo v podání prostonárodním. Velké Meziříčí [in Czech].
Kudirka, J. (1993). Lietuviškos Kūčios ir Kalėdos. Vilnius: Vaga [in Lithuanian].
Lappo, J. (1938). 1588 metų Lietuvos Statutas. T. II. Kaunas: Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys nr. 497 [in Lithuanian].
LKŽ V. (1959) Lietuvių kalbos žodynas. T. V. Atsak. redaktorius: K. Ulvydas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla [in Lithuanian].
LKŽ VIII. (1970). Lietuvių kalbos žodynas. T. VIII. Vyr. redaktorius J. Kruopas. Vilnius: Mintis [in Lithuanian].
LKŽ XIX. (1999). Lietuvių kalbos žodynas. T. XIX. Vyr. redaktorius Vytautas Vitkauskas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas [in Lithuanian].
Martinaitis, M. (2002). Laiškai Sabos karalienei. Vilnius: Tyto alba [in Lithuanian].
Matusas, J. (1961). Nuo kada Lietuvoje gėlės, sodai ir daržai. Moteris. Lietuvių moterų žurnalas. Leidžia Kanados Lietuvių Katalikų Moterų Draugija [in Lithuanian].
PLD (1998). Prūsijos Lietuvių Dainos. Surinko Vilius Kalvaitis. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas [in Lithuanian].
SLS (1999). Senas lietuvių sapnininkas. Panevėžys [in Lithuanian].
SK (1997). Sapnų kalba. Vilnius: Algarvė [in Lithuanian].
Slaviūnas Z. (1997). Liaudies papročiai ir mitiniai įvaizdžiai Mažvydo raštuose. Tautosakos darbai. T. VI–VII (XIII–XIV). Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas [in Lithuanian].
Švabas, G. (1989). Gražiausios antikos sakmės. T. I. Vilnius: Vyturys [in Lithuanian].
Švabas, G. (1990). Gražiausios antikos sakmės. T. II. Vilnius: Vyturys [in Lithuanian].
Švabas, G (1991). Gražiausios antikos sakmės. T. III. Vilnius: Vyturys [in Lithuanian].
TD III (1937). Tautosakos darbai. T. III. Spaudai paruošė dr. J. Balys. Kaunas: Spindulys [in Lithuanian].
Tumėnas, V. (1989). „Roželės“ ornamento simbolika. Krantai. Nr. 12. Vilnius: Krantų redakcija [in Lithuanian].
Vaiškūnas, J. (1992). Sodas ir visata. Liaudies kultūra. Nr. 25 (2) [in Lithuanian].
Vaitkevičienė D. (1986). Ugnies metaforos. Lietuvių ir latvių mitologijos studija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas [in Lithuanian].
Valančius, M. (1972). Žemaičių vyskupystė. Raštai. T. II. Vilnius: Vaga [in Lithuanian].
Valikonytė, I., Lazutka, S., Gudavičius E. (2001). Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.).Vilnius: Vaga [in Lithuanian].
Vyšniauskaitė, A. (1999). Lietuvio namai. Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras [in Lithuanian].
