ROOSTER (HEN): FORM OF MYTHICAL CREATURES
DOI:
https://doi.org/10.17721/folia.philologica/2023/5/1Keywords:
rooster, hen, mythical creatures, sagas, beliefsAbstract
This article is the continuation of the previous publications and reports given at scientific conferences that in one way or another, analysed the image of rooster/hen in the Baltic religion and mythology. This research aims to determine the relationship of the rooster/hen with various Lithuanian deities and mythical creatures and what reflections of this relationship can be encountered in the late 20th – early 21st century beliefs. The Catalogue of Lithuanian Narrative Folklore records quite a lot of sagas and beliefs in which a rooster / hen appears (is depicted) in the form of a rooster or a hen. Sagas in which household spirit appears in the form of a rooster are especially notable for their abundance. The image of the household spirit – rooster (household spirit is hatched from a rooster’s egg, fed with scrambled eggs, carries grain, lives in farm buildings, where grain is dried, threshed, and stored), brings it closer to the Lithuanian God of Threshing and Fire in the Threshing Barn called Gabjaujas. The idol of the god Vėjopatis, described by M. Pretorijus at the end of the 17th century and depicted with a rooster on his head, stands out for its originality. The available data allows the researchers to determine its purpose only hypothetically. Sagas and beliefs, in which fairies, devils, and witches assume the form of a hen (rarely, of a rooster), are considered of later origin when the images of the old faith were demonised under the influence of Christianity.
References
Afanasev, A. N. (1868). Poeticheskie vozzreniia slavian na prirodu: opyt sravnitelnogo izucheniia slavianskikh predanii i verovanii v sviazi s mificheskimi skazaniiami drugikh rodstvennykh narodov v trekh tomakh [Poetic views of the Slavs on nature: the experience of a comparative study of Slavic legends and beliefs in connection with the mythical tales of other related peoples in three volumes]. T. II. Moscow: Izdatelstvo K. Soldatenkova [in Russian].
Zelenin, D. K. (1906). Troetsypliatnitsa: etnograficheskoe issledovanie [Three сhick broody hen: an ethnographic study]. Viatka [in Russian].
Nekrasov, A. N. (1924). Russkoe narodnoe iskusstvo [Russian folk art]. Moscow: Gosizdat [in Russian].
Propp, V. Ia. (1986). Istoricheskie korni volshebnoi skazki [Historical roots of fairy tales]. Leningrad: Izd-vo Leningradskogo universiteta [in Russian].
Balys, J. (1993). Lietuvių kalendorinės šventės. Tautosakinė medžiaga ir aiškinimai. Vilnius: Mintis [in Lithuanian].
Balys, J. (1986). Lietuvių žemdirbystės papročiai ir tikėjimai: lietuvių liaudies tradicijos. Silver Spring: Lietuvių tautosakos leidykla [in Lithuanian].
Balys, J. (2003). Raštai. T. IV. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas [in Lithuanian].
Balsys, R. (2020). Gyvūnai baltų pasaulėjautoje: (vištos) aukojimas XV–XVII a. rašytinių šaltinių duomenimis. Gimtasai kraštas. Nr. 2. Kaunas: Žiemgalos leidykla [in Lithuanian].
Balsys, R. (2021). Gaidžio (vištos) aukojimo refleksijos gimtuvių, krikštynų, vestuvių ir įkurtuvių papročiuose. Žiemgala. Nr. 1. Kaunas: Žiemgalos leidykla [in Lithuanian].
Balsys, R. (2022). Gaidžio (vištos) aukojimo atspindžiai laidotuvių papročiuose. Būdas. Nr. 5 (206). Vilnius: Lietuvos nacionalinis kultūros centras [in Lithuanian].
Balsys, R. (2010). Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla [in Lithuanian].
Balsys, R. (2015). Lietuvių ir prūsų pagonybė: alkai, žyniai, stabai. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla[in Lithuanian].
Balsys, R. (2017). Lietuvių ir prūsų religinė elgsena: aukojimai, draudimai, teofanijos. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla [in Lithuanian].
Bartninkas, M. (2000). Liaudies meteorologija. Vilnius: Knygiai [in Lithuanian].
BRMR – Baltų religijos ir mitologijos reliktai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (XIV–XVIII a.). Šaltinių rinkinys. (2016). Sudarė ir parengė Vytautas Ališauskas. Vilnius: Lietuvos katalikų mokslo akademija [in Lithuanian].
BRMŠ I – Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. T. I. Nuo seniausių laikų iki XV amžiaus pabaigos. (1996). Sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla [in Lithuanian].
BRMŠ II – Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. (2001). T. II. Sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla [in Lithuanian].
BRMŠ III – Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. (2003). T. III. Sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla[in Lithuanian].
Dundulienė, P. (1982) Paukščiai senuosiuose lietuvių tikėjimuose ir mene, Vilnius: LTSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ir Tautų draugystės ordinų V. Kapsuko universitetas [in Lithuanian].
Elertas, D. (2010). Bangpūčio mitologema baltų pasaulėžiūroje. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. T. I. Klaipėda: Lietuvos jūrų muziejus[in Lithuanian].
Kerbelytė, B. (1970). Lietuvių liaudies padavimai. Vilnius: Vaga [in Lithuanian].
Kerbelytė, B. (2002). Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas. T. III. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas [in Lithuanian].
LLM III – Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra. (1992). III knyga. Vilnius: Vaga [in Lithuanian].
LM – Laumių dovanos. Lietuvių mitologinės sakmės. (1979). Paruošė Norbertas Vėlius. Vilnius: Vaga [in Lithuanian].
Lebedys, J. (1976). Lietuvių kalba XVII–XVIII a. viešajame gyvenime. Vilnius [in Lithuanian].
LKŽ III – Lietuvių kalbos žodynas. (1956). T. III. Atsak. redaktorius K. Ulvydas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla[in Lithuanian].
LŽ – Lietuvininkų žodis. (1995). Parengė Kazys Grigas, Zita Kelmickaitė, Bronislava Kerbelytė, Norbertas Vėlius. Kaunas: Literae universitatis [in Lithuanian].
ME I – Mitologijos enciklopedija. (1997). T. I. Vilnius: Vaga[in Lithuanian].
Pretorijus, M. (2006). Prūsų įdomybės arba Prūsijos regykla. T. III. Parengė I. Lukšaitė bendradarbiaudama su M. Girdzijauskaite, S. Drevello, J. Kiliumi, M. Čiurinsku. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas [in Lithuanian].
Razauskas, D. (2004). Vėjū̆kas: lietuvių vėjo demono vardo ir įvaizdžio rekonstrukcija, atsižvelgiant į vieną skitų atitikmenį (osetinų wæjug / wæjyg). Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas [in Lithuanian].
Slaviūnas, Z. (1997). Liaudies papročiai ir mitiniai įvaizdžiai Mažvydos raštuose. Tautosakos darbai. T. VI–VII (XIII–XIV). Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas [in Lithuanian].
SŽ – Sužeistas vėjas. Lietuvių liaudies mitologinės sakmės. (1987). Sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius: Vyturys [in Lithuanian].
Šlekonytė, J. (2010). Gigantiškas jautis lietuvių folklore: vaizdinio ypatumų ir genezės klausimu. Res Humanitariae. T. VII. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla [in Lithuanian].
Šmitas, P. (2004). Latvių mitologija. Iš latvių k. vertė Dainius Razauskas. Vilnius: Aidai [in Lithuanian].
Vėlius, N. (1977). Mitinės lietuvių sakmių būtybės. Laimos. Laumės. Aitvarai, kaukai. Raganos. Burtininkai. Vilkolakiai. Vilnius: Vaga [in Lithuanian].
Vėlius, N. (1983). Senovės baltų pasaulėžiūra. Struktūros bruožai. Vilnius: Mintis [in Lithuanian].
Vičinskas, Ž. (2015). Mato Pretorijaus mitinės medžiagos apie Perdoytus, Wejopattis, Gardouten, Bangpjtjs, Luobgelda autentiškumas XVI–XVII a. rašytinių šaltinių kontekste. Res Humanitariae. T. XVIII. Klaipėda: Klaiupėdos universiteto leidykla [in Lithuanian].
Zabulytė I. (2006). Zabulytė, J. Lietuviškų medinių kryžių paukščiai: reikšmės interpretacija (1 dalis). Liaudies kultūra. Nr. 5 [in Lithuanian].
Zabulyte II. (2006) Zabulytė, J. Lietuviškų medinių kryžių paukščiai: reikšmės interpretacija (2 dalis). Liaudies kultūra. Nr. 6 [in Lithuanian].
